Gripas

Apibrėžimas

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas.

Gripas pasireiškia pandemijomis, epidemijomis ir sporadiniu sergamumu. Gripo pandemija – tai pasaulį apimanti gripo epidemija. Ją sukelia naujas gripo viruso potipis, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto.

Gripas iš visų infekcinių kvėpavimo takų ligų bene dažniausiai įgauna epidemijos mastą. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu. Didelių epidemijų metu šia infekcija suserga nuo 5 iki 30 proc. gyventojų. Per gripo epidemijas visada padidėja bendras gyventojų mirtingumas. Tai lemia ne tik gripas ir pneumonijos, bet taip pat širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą sukelia gripo infekcija. Kiekvienas suaugęs žmogus vidutiniškai 2 kartus per metus perserga respiracinėmis ligomis, moksleiviai – 3 kartus, o ikimokyklinio amžiaus vaikai – iki 6 kartų.

 

Etiologija

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai. Pagal virusų antigeninius skirtumus (nukleoproteino (NP) ir matricos baltymus (M)) šeima skiriama į tris gentis: Influenzavirus A (išaiškintas 1933 m.), Influenzavirus B (išaiškintas 1940 m.), Influenzavirus C (išaiškintas 1947 m.).

A tipo gripo virusas yra patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams ir žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas, būdingas didelis vyresnio amžiaus asmenų (virš 65 m.) letališkumas. B tipo gripo viruso natūralus šeimininkas yra žmogus. Šis virusas žmonių populiacijoje kas kelerius metus pasireiškia epidemijomis. C tipo gripo virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms. Jis dažniausiai sukelia pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.

Svarbiausios gripo virusų savybės yra užkrečiamumas ir kintamumas. Gripo virusai pasižymi dažnomis mutacijomis.

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Virusas pradeda išsiskirti iš organizmo inkubacijos periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai virusas išskiriamas pirmomis ligos dienomis. Viruso išskyrimas gali tęstis sveikimo periodu. Dažniausiai suaugusiųjų užkrečiamas periodas yra 5–7 dienos, o vaikų – 10 d. ir ilgiau. Epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų.

Klinika

Inkubacijos periodas trunka nuo 24 iki 72 val., vidutiniškai 48 val. Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šalčio krėtimas, karščiavimas daugiau kaip 38° C, sausas kosulys, gerklės skausmas, raumenų ir (arba) galvos skausmas, akių obuolių skausmas, ryškus bendras silpnumas, nuovargis. Taip pat gali būti nosies užgulimas, gerklės skausmas, sloga. Gripo virusai dažniausiai sukelia tracheobronchitą, rinofaringitą, rečiau – laringitą.

Gripo komplikacijos: pirminė virusinė pneumonija, antrinė bakterinė pneumonija, bronchitas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas. Galimas kvėpavimo takų lėtinių ligų paūmėjimas: bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, mukoviscidozės. Dažniausios gripo komplikacijos epidemijų metu yra bakterinės superinfekcijos ir lėtinių ligų paūmėjimai (dažniausiai plaučių ir širdies). Sergant gripu ypač padažnėja mirštamumas nuo išeminės širdies ligos, dažnesnis miokardo infarktas ir insultas.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 2